Nė viena transporto rūšis nepridarė žmogui tiek Tūpesčių, kiek automobilis. Jis privertė iš pagrindų pakeisti kelius ir jų tiesimo techniką, rekonstruoti senųjų miestų gatves, o naujų gyvenamųjų rajonų projektuotojus bei statytojus atsižvelgti automo-

transporto diktuojamas sąlygas. Tai nebuvo „pataikavimas” automobiliui — juk jį sukūrus ir pa­tyrus visus jo privalumus buvo tikėtasi, kad paga­liau turima transporto priemonė, galinti nugabenti žmogų „nuo durų iki durų”.

Tačiau masinės automobilizacijos sąlygomis ne­trukus paaiškėjo, kad automobilio ir žmogaus santy­kiuose neįmanoma išvengti įvairių konfliktų: auto­mobilitį gausybė (ypač lengvųjų) užkemša miestų gatves, visiems — važiuotiems ir pėstiems — ima trūkti erdvės, iki minimumo sumažėja ir individua­laus, ir visuomeninio transporto greitis, sunkėja eis­mo sąlygos, daugėja nelaimių ir t. t. Kad žmogaus ir automobilio santykiai būtų darnesni, visų papras­čiausia, rodos… sumažinti automobilių kiekį, tačiau prognozės skelbia, kad 2000-aisiais metais planetos keliais važinės 500 mln. lengvųjų automobilių (1980 m. jų buvo 315 mln.)..

Žmogaus—automobilio konfliktą šiandien spręsti reikia, suprantama, kitaip: ne kurį nors iš „iš­stumti”, bet apgalvotai derinti vieno ir kito porei­kius. Pasiekti, kad žmogus jaustųsi saugus, galėtų greit ir patogiai nukeliauti į visas jam reikalingas vietas, nėra neįmanoma. Tam jau dabar yra įvairių būdų ir priemonių, iš kurių ypač didelio dėmesio tu¬rėtų sulaukti eismo organizavimo tobulinimas bei racionalus individualaus ir visuomeninio keleivinio transporto derinimas.
1. Kokių kelių šiandien mums reikia?
2. Kam reikalingos pėsčiųjų zonos miestų centruose?
3. Kur pasistatyti lengvąjį automobilį?
4. Kodėl troleibusas tampa automobilio konkurentu?
5. Kuo ir kaip keliausime iš vieno miesto krašto j kitą?

AUTOMOBILIS – kaip krovinių pervežimo paslauga

Automobilio teikiami patogumai žmogui šiandien nebegali būti ginčijami: be krovinių pervežimo paslaugų bei keleivių pervežimo, pakanka prisiminti, kad automobilis, ypač lengvasis, labai reikalingas ir buityje — kaip elektra, telefonas, radijas, televizija. Tačiau lengvindamas buit), automobilis, arba tiksliau automobilizacija, t, y. spartus mašing skaičiaus gausėjimas, iškelia daugybę problemų. Visa tai sukuria kebloką padėtį, kal tartum nebe automobilis tarnauja žmogui, o pats imogus taikosi prie jo… Prie viso to pridėję avari¬jose žuvusių ar sužalotų žmonių skaičių, pamatysime, kad antroji medalio pusė, deja, nėra labai pa­traukli.

Dėl sparčios automobilizacijos iškylančios šios sudėtingos problemos dabar aktualios praktiškai vi­sose valstybėse nežiūrint pasiekto automobilizacijos lygio, kuris nustatomas pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų.

Vis dėlto automobilizacija yra vienas iš būdin­giausių šio šimtmečio bruožų — savotiškas technikos progreso simbolis. Vargu ar žmonija atsisakys daug jai pasitarnavusio ir tebetarnaujančio automobilio: dabar visame pasaulyje atkakliai ieškoma būdų, kaip išvengti nemalonių automobilizacijos padari­nių. Didelis automobilizacijos keliamų problemų ra­cionalaus sprendimo rezervas yra paties automobi­lio konstrukcijos tobulinimas.

1. Kas yra automobilis — žmogaus draugas ar priešas?
2. Kiek oro reikia automobilio „plaučiams”?
3. Kaip sumažinti automobilio triukšmą?
4. Kodėl nemažėja avarijų?

Kokios yra sparčios Vakarų automobilizacijos pamokos?