Baigiamojo darbo rezultatų aptarimas (29)
Baigiant užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje ypatumus ir patį darbą, susipažinkite su jo rezultatais.
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Detaliai užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas ir tvarką, teisinės atsakomybės klausimus reguliavo 1991 m. rugsėjo 4 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“. Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio įstatymas, kompleksiškai reguliavęs visus užsieniečių teisinės padėties aspektus.
1992 m. Lietuvos Konstitucija įtvirtino tarptautinių sutarčių, tarp jų ir reglamentuojančių žmogaus statusą, teisinę galią.
Nemažai pokyčių užsieniečių teisių užtikrinimo srityje įvyko Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Su naryste siejamas Europos Sąjungos acquis perėmimas prieglobsčio srityje: ES direktyvų įgyvendinimas, tiesioginis ES reglamentų, susijusių su prieglobsčio procedūrų vykdymu, taikymas Lietuvos Respublikoje, naujos redakcijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006) bei kitų teisės aktų įsigaliojimas. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje pradėjo veikti EURODAC pirštų antspaudų duomenų bazė, skirta identifikuoti prašančius prieglobsčio asmenis ir padėti nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymą Nr. X-924 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. Įkūrus Užsieniečių registrą ir išleidus teisinius aktus surasti optimalūs sprendimai, kurie leidžia užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei valstybės nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos interesų apsaugą. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis.