Tag Archives: Šengeno erdvė

Baigiamojo darbo rezultatų aptarimas

Baigiamojo darbo rezultatų aptarimas (29)

Baigiant užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje ypatumus ir patį darbą, susipažinkite su jo rezultatais.

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Detaliai užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas ir tvarką, teisinės atsakomybės klausimus reguliavo 1991 m. rugsėjo 4 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“. Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio įstatymas, kompleksiškai reguliavęs visus užsieniečių teisinės padėties aspektus.
1992 m. Lietuvos Konstitucija įtvirtino tarptautinių sutarčių, tarp jų ir reglamentuojančių žmogaus statusą, teisinę galią.
Nemažai pokyčių užsieniečių teisių užtikrinimo srityje įvyko Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Su naryste siejamas Europos Sąjungos acquis perėmimas prieglobsčio srityje: ES direktyvų įgyvendinimas, tiesioginis ES reglamentų, susijusių su prieglobsčio procedūrų vykdymu, taikymas Lietuvos Respublikoje, naujos redakcijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006) bei kitų teisės aktų įsigaliojimas. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje pradėjo veikti EURODAC pirštų antspaudų duomenų bazė, skirta identifikuoti prašančius prieglobsčio asmenis ir padėti nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Lietuvos Respublikos 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymą Nr. X-924 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. Įkūrus Užsieniečių registrą ir išleidus teisinius aktus surasti optimalūs sprendimai, kurie leidžia užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei valstybės nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos interesų apsaugą. Pabėgėlių registras yra sudedamoji Užsieniečių registro dalis.

Trečia dalis.

Penkiolikta dalis.

Dvidešimt aštunta dalis.

Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas

Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas (28)

Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas, kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat gyventi suteikiamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.
Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas. Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudarę darbo sutarties, tai už nelegalų įdarbinimą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.

Antra dalis.

Keturiolikta dalis.

Dvidešimt septinta dalis.

Reikalavimai užsieniečiams norintiems prieglobsčio Lietuvoje

Reikalavimai užsieniečiams norintiems prieglobsčio Lietuvoje (27)

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomi tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvejais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.
Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina Vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:
1. Dirbti Lietuvos Respublikoje;
2. Užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;
3. Teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;
4. Gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;
5. Gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6. Įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7. Gyventi su šeima.

Pirma dalis – Pradžia.

Trylikta dalis.

Dvidešimt šešta dalis.