Briketų pasiūla Lietuvoje sparčiai auga

Briketų pasiūla Lietuvoje sparčiai auga

Lietuvoje veikiant dideliam kiekiui tarpinėms energijos gavėjų įmonėms, nepakeliama kaina verčia ne tik Lietuvos gyventojus ieškoti alternatyvų. Net patys politikai planuoja ir perplanuoja savo patalpų šildymą, pasirenkant tam biokuro tam tikras rūšis. Ne išimtis tam ir Vilniaus politikai bei sostinės gyventojai.

Biokuro rūšys yra kelios. Pirma jos yra skirstomos į skystą biokurą ir kietą. Greičiausiai, kad daugelis skaitančiųjų supranta, koks biokuras galėtų būti skystas. Taip, tai ir aliejus, organinės maisto atliekos ir kiti skysti šilumos energijos šaltiniai. Na o apie kietąjį kurą, galima kalbėti ir kalbėti, nes tai šilumos energijos gavimo šaltiniai, kurie buvo naudojami dar mūsų senelių ar net pro prosenelių. Pagrindinis kietasis kuras, kadaise buvo, yra ir iki šiol malkos. Senoliai nuo seno žinojo, kad malkos yra ne tik šilumos šaltinis, bet ir įrankis maisto gamybai. Kitos kietojo kuro rūšys yra akmens anglis ir šiuolaikinę rinką vis labiau ir didesnę jos dalį užimantys – medžio pjuvenų briketai. Akmens anglis taip pat nėra naujiena ne tik lietuviams, bet ir visam pasauliui, nes Kinijoje ji pradėta kasti dar tais laikais, kai šito neprisimena net mūsų proseneliai. Bet jos ištekliai vis mažėja, todėl alternatyva – pjuvenų briketai vis labiau populiarėja ir įgauna vis didesnę paklausą.

Pirmieji biokuro naudą pradėjo tikrinti ir vertinti sostinės gyventojai. Briketai Vilniuje pradėti gaminti prieš kelis metus. Briketų gamyba nėra sudėtinga, todėl jie nekainuoja labai daug. Tai reiškia, kad naudojant briketus, galima ne tik išgauti tokią pat panašią šilumos energiją, kokią duoda mums ir išskiria degdamos beržinės malkos, bet dar ir sutaupyti perkant juos bei sandėliuojant. Medžio briketai gaminami presavimo ir tam tikros temperatūros aplinkoje būdu, todėl dega ilgiau, šilumos išskiria daugiau, o peleningumas yra mažiausias, lyginant su visomis kitomis biokuro rūšimis.

Taigi, nepingant šildymui su dujomis, lietuviai vis dažniau montuoja į namus alternatyvaus šildymo katilines, atsiskiria nuo centrinio šildymo ir džiaugiasi sutaupytais šildymo kaštais net ir pačiomis šalčiausiomis žiemos dienomis ar net savaitėmis.

Kol Lietuvos tarnautojai netarnaus lietuviams, bet tik prižiūrės savo kabinetą lobistų priėmimui ir kontroliuos, kad niekas jų nepasiklausytų ir neįrašytų pokalbio, biokuras ir ypač briketai Lietuvoje paliks dujas kaip biokuro alternatyvą.

Taip pat skaitykite:

Straipsnis parašytas: 2015-02-27