Perkraustymas dažnam asocijuojasi su chaosu, dėžių kalnais ir stresu. Tačiau tiems, kurie tai daro kasdien, tai – strategiškai suplanuota operacija. Šįkart sėdame pokalbiui su „Vezam123.lt“ atstovais, kurie Vilniaus gatves, kiemus ir laiptines pažįsta geriau nei bet kuris taksi vairuotojas. Kaip atrodo sostinės gyventojų kraustymosi ypatumai ir kodėl Senamiestis yra didžiausias krovėjų košmaras?
– Pradėkime nuo bendro vaizdo. Kaip šiandien atrodo perkraustymo paslaugų rinka Vilniuje? Ar vilniečiai vis dar linkę kviesti draugus už picą, ar jau patiki šį darbą profesionalams?
- Situacija Vilniuje keičiasi labai sparčiai. Jei anksčiau dominavo požiūris „susimesim su pusbroliu ir pervešim“, dabar žmonės pradeda vertinti savo laiką ir, svarbiausia, sveikatą. „Vezam123.lt“ komanda pastebi, kad užsakymai tampa kompleksiškesni. Žmonės nebeieško tik sunkvežimio – jiems reikia ramybės. Vilnius auga, žmonės migruoja iš senos statybos į naujus kotedžus ar atvirkščiai – iš užmiesčio atgal į centrą. Darbo tikrai netrūksta, o tempas sostinėje – beprotiškas. Mes tapome ne tik daiktų pervežėjais, bet ir savotiškais streso valdytojais klientams.
– Vilnius – kontrastingas miestas. Nuo siaurų Senamiesčio gatvelių iki tankiai apgyvendintų miegamųjų rajonų. Kurie rajonai jūsų komandai kelia didžiausią galvos skausmą?
- (Juokiasi) O, čia turime savo „juodąjį sąrašą“. Be abejonės, lyderis yra Senamiestis ir Užupis. Nors tai gražiausios vietos gyventi, kraustymuisi jos – tikras iššūkis. Siauros gatvės, kur sunku privažiuoti su didesniu transportu, vidiniai kiemeliai, į kuriuos patenkama pro arkas, ir, žinoma, spiraliniai laiptai be liftų. Nešti pianiną į ketvirtą aukštą pastate, statytame XIX a., yra menas.
Antroje vietoje – Perkūnkiemis ir dalis Fabijoniškių. Ten didžiausia problema ne laiptai, o parkavimas. Vakarais ten rasti vietą sunkvežimiui arčiau laiptinės yra beveik neįmanoma misija. Kartais tenka daiktus nešti šimtus metrų vien todėl, kad fiziškai nėra kur sustoti. Tai reikalauja geležinės kantrybės ir fizinės ištvermės.
– Pakalbėkime apie žmogiškąjį faktorių. Kokie klientai yra sudėtingiausi? Ar būna konfliktinių situacijų?
- Tiesą sakant, „blogų“ klientų beveik nebūna, būna tik labai stresuojantys. Sudėtingiausia dirbti su tais, kurie pervertina savo jėgas. Klasikinis pavyzdys: klientas užsisako paslaugą tik pervežimui ir sako, kad „viskas bus supakuota“. Atvažiuojame, o ten – chaosas: spintos pilnos drabužių, indai nesudėti, o klientas panikoje laksto ieškodamas dėžių.
Tokiais atvejais mes ne tik krauname, bet ir staigiai organizuojame pakavimą, raminame šeimininkus. Kita kategorija – emociškai prisirišę klientai. Senjorai, kurie kraustosi iš savo viso gyvenimo namų, labai jautriai reaguoja į kiekvieną pajudintą daiktą. Čia jau tenka būti psichologais, parodyti, kad jų turtas saugus ir viskas bus gerai.
– Su kokiomis nenumatytomis problemomis tenka susidurti darbo metu? Ar yra buvę kuriozų?
- Didžiausia techninė problema: sugedę liftai. Nėra nieko blogiau, kaip atvažiuoti perkraustyti buto iš 9 aukšto ir sužinoti, kad tą rytą liftas neveikia. Tuomet visa logistika ir laiko planavimas griūva, tenka dirbti dvigubai sunkiau.
Taip pat didelė problema – nestandartiniai baldai. Žmonės nusiperka didžiules sofas ar vientisus stalviršius, kurie įnešami pro langus naudojant kranus, bet kai reikia išsikraustyti, pamiršta, kad pro duris jie netelpa. „Vezam123.lt“ praktikoje yra buvę atvejų, kai baldus teko ardyti iki smulkiausių detalių arba leisti pro balkoną su specialia įranga. Kiekviena diena atneša kažką naujo – nuo pamirštų raktų naujame bute iki netikėtų pūgų, kai kiemai tampa nepravažiuojami.
– Pabaigai, ką patartumėte vilniečiams, planuojantiems kraustymąsi?
- Planuokite su atsarga. Jei manote, kad daiktų turite nedaug, padauginkite tą kiekį iš dviejų. Ir, žinoma, pasitikėkite profesionalais. Mūsų tikslas nėra tik pervežti dėžę iš taško A į tašką B. Mūsų tikslas: kad jūs naujuose namuose pirmąjį vakarą praleistumėte ne pervargę ir susipykę, o ramiai gerdami arbatą.
