Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinė padėtis

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinė padėtis (35)

Taigi galima daryti išvadą, kad informacinės technologijos, t.y. internetas yra pagrindinis šaltinis ir greičiausias būdas informacijai gauti.
Penktuoju klausimu pasiteiravau tiriamųjų, kokios, jų nuomone, užsieniečių teisės labiausiai pažeidžiamos. Respondentai nurodė, kad dažniausiai yra žeminamas žmogaus orumas bei varžomos teisės dėl rasės, tautybės, kalbos ar kilmės – 30%. Bet labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė į asmens neliečiamybę – 40% (3.3.2.5 paveikslas).

3.3.2.5 pav. Tiriamųjų nuomone, kokios užsieniečių teisės labiausiai pažeidžiamos (%).

Atsakymus į šį klausimą taip pat gali pailiustruoti pastaruoju metu dažni išpuoliai prieš užsieniečius, pvz., kitataučius, kurie į jūros miestą atvyksta kruiziniais laivais ar tęsia studijas Klaipėdos universitete pagal „Erasmus“ programą bei išbando save LCC aukštojoje mokykloje. LCC aukštosios mokyklos direktorė A. Motiekaitienė minėjo, jog Klaipėda yra pavojingas kitataučiams miestas. Neonaciai yra užpuolę keturis LCC studentus Karklų gatvėje, o prieš kelerius metus buvo pasityčiota iš Zimbabvės pilietės bei Mažvydo alėjoje dienos metu suduota į veidą Ugandos tautiečiui.
Naują pasipiktinimo bangą dėl rasistinių išpuolių sukėlė žinomos dainininkės Berneen užpuolimas. Ekspertai teigia, kad Lietuvos visuomenėje vis mažiau pakantumo kitataučiams, kasmet daugėja tautinės nesantaikos kurstymo atvejų.
Policijos duomenimis, 2006 m. pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl viešų incidentų bei tautinę nesantaiką kurstančių nuomonių internete, 2007 m. – jau 32. Šiemet (2008) pradėtas 21 toks tyrimas.
Ypač daug tautinės nesantaikos atvejų – internete. Lietuvos piliečių nepakantumą kitataučiams rodo ir apklausos duomenys: pagal netolerancijos lygį Lietuva užima antrą vietą Europoje po Vengrijos (ELTA duomenimis).
28 dalis.

32 dalis.

33 dalis.