Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje (34)

Pirmu klausimu, siekiau sužinoti, ar, respondentų nuomone, žmogus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos.
Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei kiek dėmesio skiriama jų teisėms Lietuvos Respublikoje.
Tolesniu klausimu paprašiau respondentų nurodyti informacijos šaltinius, iš kur daugiausia jie sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Taip pat pasidomėjau, kokios, tyrime dalyvavusių žmonių nuomone, užsieniečių teisės yra labiausiai pažeidžiamos.
Likusieji klausimai – tiriamųjų asmenų duomenys.
Pirmuoju klausimu pasiteiravau, ar, respondentų nuomone, žmogaus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos. Atsakymų rezultatai rodo, kad Lietuvoje ši problema yra aktuali, nes visi tyrimo dalyviai nurodė teigiamą atsakymą (100%).
Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. 50% apklaustųjų nurodė, kad situacija nepasikeitė, 34% galvoja, jog pagerėjo, 10% respondentų pažymėjo, kad pablogėjo, o 6% tiriamųjų neturi nuomonės. Taigi galima teigti, jog Lietuvos Respublikoje migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga vykdoma vangiai. Bendras atsakymų vaizdas pateiktas 3.3.2.2 paveiksle.

3.3.2.2. pav. Atsakymai, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Atlikdamas tyrimą, siekiau sužinoti, kiek dėmesio skiriama migrantų ir pabėgėlių teisėms Lietuvoje. Nė vienas respondentas nepažymėjo, jog dėmesio skiriama labai daug ar daug. 68% nurodė, kad dėmesio skiriama labai mažai, 18% – neturi nuomonės, o 14% – mažai (3.3.2.3 paveikslas).

3.3.2.3 pav. Respondentų nuomonė, kiek dėmesio skiriama migrantų ir pabėgėlių teisėms Lietuvoje (%).

Ketvirtame klausime paprašiau nurodyti informacijos šaltinius, iš kurių daugiausia tyrimo dalyviai sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvos Respublikoje. Populiariausias informacijos šaltinis – internetas, jį nurodė net 43% respondentų. 20% pažymėjo, kad informacijos gauna iš visuomeninės televizijos, o 15% – iš pažįstamų ir/ar draugų. 13% nurodė respublikinę spaudą, 7% – visuomeninį radiją ir tik 2% sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvos Respublikoje iš konferencijų, seminarų ar mokymų. Procentinis atsakymų pasiskirstymas pateiktas 3.3.2.4 paveiksle.

3.3.2.4 pav. Respondentų atsakymai, iš kur jie sužino daugiausia informacijos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje (%).

29 dalis.

31 dalis.

33 dalis.