Tag Archives: UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES YPATUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Užsieniečių teisinės padėties ypatumų anotacija anglų kalba

Užsieniečių teisinės padėties ypatumų anotacija anglų kalba (39)

Anotacija anglų kalba reikalinga, jei nuspręsite pasinaudoti mano darbu apie užsieniečių teisinę padėti Lietuvoje.

ANOTACIJA ANGLŲ KALBA

In contemporary world protection of human rights and fundamental freedoms is no longer considered as an internal issue of sovereign states. It increasingly becomes a major concern of international relations. Lithuania in line with her European and Transatlantic cooperation partners believe that implementation of universal human rights and freedoms strengthens peace, security, democracy and stability, prevents aggression, humanitarian crisis, crime and corruption. Taking part in the EU Common Foreign and Security Policy Lithuania contributes to the global efforts to ensure that every person wherever he or she lives could enjoy rights and freedoms enshrined in the Universal Declaration of Human Rights and other international conventions. Lithuania became a full member of the European Union (EU) in 2004, and since then has been taking part in developing EU Common Foreign and Security Policy (CFSP), including Human Rights Policy, which is an important part of the EU external relations.
The objective of the thesis is to disclose the international human rights’ features in Lithuania.
The methodology of the thesis is: to analyze the literature and to summarize the statistics about the international human rights state in the Republic of Lithuania.
In the end of the thesis I have made the following conclusions: first, Law on the Legal Status of Aliens (2006) shall establish entry and exit, temporary or permanent residence, granting of asylum, integration and naturalisation procedure as well as the procedure for appealing decisions on the legal status of aliens and regulate other issues relating to the legal status of aliens in the Republic of Lithuania; second, the main problems of the aliens in Lithuania are: 1. Inaptitude to speak Lithuanian; 2. Inefficient social welfare; 3. Negative public and mass media attitude to refugees; 4. Unanticipated the political asylum seekers maximum length of suspension; 5. Family’s reunion conditions and rules still not stated; 6. The racist aggression is increasing, etc.

Anotacija lietuvių kalba 38 dalyje.

Darbo dalis įkelta: 2015-02-20

Užsieniečių teisinės padėties ypatumų anotacija

Užsieniečių teisinės padėties ypatumų anotacija (38)

Anotacija lietuvių kalba, leis studentams smulkiau susipažinti su visu darbu ir įvertinti padėti, reikalingas jis jiems, ar ne.

ANOTACIJA LIETUVIŲ KALBA

Temos aktualumas. Užsieniečių teisinės padėties administravimas valstybėje yra svarbi vidaus ir užsienio politikos dalis. Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik reguliuoti pilietybės santykius, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos teritorijoje, teisinį statusą. Lietuvoje yra fiksuojamas nemažas užsieniečių srautas, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, registruojant pabėgėlius, užsieniečius, pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulintas bei labiau demokratizuotas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliavo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą iki 2006 m. lapkričio 28 d.. Šiuo metu yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.
Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti užsieniečių teisinės padėties ypatumus Lietuvos Respublikoje.
Šio darbo metodai yra literatūros ir archyvinės medžiagos analizė, statistinių duomenų rinkimas ir jų apibendrinimas.
Atlikus literatūros analizę ir apžvelgus statistinius darbo biržos duomenis padariau tokias išvadas:
1. Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties, LR Konstitucija ir kiti įstatymai bei tarptautinės sutartys. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Šiuo metu yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.
2. Problemos, kylančios užsieniečiams Lietuvos Respublikoje:
1. Lietuvių kalbos nemokėjimas;
2. Mažos socialinės pašalpos;
3. Neigiamas visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į prieglobsčio prašančius asmenis bei pabėgėlius;
4. Nenumatyta prieglobsčio prašytojo maksimali sulaikymo trukmė;
5. Šeimos susijungimo sąlygos ir tvarka iki šiol nenustatytos;
6. Norintiems grįžti į savo valstybę prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams, kliūčių sukelia reikalingų kelionės dokumentų neišdavimas kai kuriose užsienio šalių ambasadose.
7. Daugėja rasistinių išpuolių prieš kitataučius.

Viso darbo literatūros šaltinius rasite 37 dalyje.

Darbo dalis parašyta senei, bet patalpinti: 2015-02-20

Užsieniečių teisės LR ypatumų darbo literatūros šaltiniai

Užsieniečių teisės LR ypatumų darbo literatūros šaltiniai (37)

Trisdešimt septintoje darbo dalyje atrasite tik literatūros šaltinius, kurie, greičiausiai, jau senei bus nustoję galioti, bet pasidomėti visada verta.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 2005.
2. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. (2004). Valstybės žinios. Nr. 73-2539.
3. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. (2006-12-16). Valstybės žinios. Nr. 137-5199.
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius, 2005.
5. Lietuvos administracinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius, 2005.
6. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. Pilietybė. Imigracija. Emigracija. Užsieniečių teisinė padėtis. Vilnius, 1992.

Papildoma literatūra:

1. Birmontienė T., Jarašiūnas E. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2002.
2. Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius, 2002.
3. Jovaišas K. Žmogaus teisių katekizmas. Vilnius, 2006.
4. Jurgelaitienė G., Starkus S. Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo prevencija Europoje. Vilnius, 2000.
5. Juška A., Kučinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. KlaipėdA, 1998.
6. Prišmantienė J., Paulauskienė J. Baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai. Klaipėda, 2005.
7. Pumputis A. ir kt. Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė. Vilnius, 2003.
8. Stankaitienė D. Ideologizuota pabėgėlių baimė arba kita tiesa apie pabėgėlių integraciją Klaipėdos mieste. Klaipėda, 2006.
9. Taljūnaitė M. Pilietybė ir socialinė Europos integracija. Vilnius, 2005.
10. Tatham A. Europos Sąjungos teisė. Vilnius, 1999.
11. Thomas P. Žmogaus teisės. Vilnius, 2003.
12. Vansevičius St. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 2000.
13. Žmogaus teisės ir laisvės. Sud. Bernatonis J. ir kt. Vilnius, 1995.
14. Žmogaus teisės Lietuvoje. Vilnius, 2005.
15. http://www.asylum-online.lt/pages/refuge_exclusion_general.
16. http://www.ldb.lt/klaipeda/ataskaitos/veikl_atask.html.
17. http://www.manager.lt/karjera/index.php?st=36.
18. http://www.migracija.lt/MD/neteisėtas_buvimas.htm.
19. http://www.migracija.lt/MD/pilitybe/naturalizacija.htm.
20. http://www.migracija.lt/MD/md_prtr.htm.
21. http://www.migracija.lt/MD/dok_viza.htm.
22. http://www.migracija.lt/MD/TeisesA/nut20050301_230htm.
23. http://www.redcross.lt/pab_veikla.
24. http://www.registras.lt.
25. http://suranda.w3.lt/darbai.htm.

Nukreipimą į pradžią ir išvadų bei rekomendacijų (36) dalį galima rasti ČIA.

Darbo dalies apie užsieniečių teisinės padėties ypatumus Lietuvos Respublikoje literatūros sąrašas, kurio galiojimą vertėtų pasitikrinti iš naujo.

Darbo dalis įkelta: 2015-02-20

Užsieniečių teisinė padėtis LR išvados ir rekomendacijos

Užsieniečių teisinė padėtis LR išvados ir rekomendacijos (36)

Paskutinėse mano darbo dalyse bus tik rekomendacijos bei išvados ir žinoma, literatūros šaltiniai.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Sąvokos užsienietis ir užsienio pilietis nėra tapačios. Sąvoka “užsienietis” yra platesnė nei sąvoka “užsienio pilietis”. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo I skyriaus 2 str. užsienietis yra asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Nuolat gyvenančiais laikomi tie užsieniečiai, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai. Laikinai esančiais Lietuvoje laikomi tie užsieniečiai, kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvoje įstatymo nustatytą laiką.
2. Užsieniečių registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie užsieniečius valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registro nuostatų nustatyta tvarka. Įkūrus Užsieniečių registrą ir išleidus teisinius aktus surasti optimalūs sprendimai, kurie leidžia užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, valstybės nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos interesų apsaugą bei gerinamas užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimų administravimas.
3. Šiuo metu užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties, LR Konstitucija ir kiti įstatymai bei tarptautinės sutartys. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinės atsakomybės bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Jau yra rengiama nauja „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo redakcija.
4. Problemos, kylančios užsieniečiams Lietuvos Respublikoje:
1. Lietuvių kalbos nemokėjimas;
2. Mažos socialinės pašalpos;
3. Neigiamas visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į prieglobsčio prašančius asmenis bei pabėgėlius;
4. Nenumatyta prieglobsčio prašytojo maksimali sulaikymo trukmė;
5. Šeimos susijungimo sąlygos ir tvarka iki šiol nenustatytos;
6. Norintiems grįžti į savo valstybę prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams, kliūčių sukelia reikalingų kelionės dokumentų neišdavimas kai kuriose užsienio šalių ambasadose;
7. Daugėja rasistinių išpuolių prieš kitataučius.
Rekomendacijos ateičiai. Apibendrinat gautą informaciją iš Klaipėdos darbo biržos ir tyrimo duomenis galima teigti, jog užsieniečių, norinčių dirbti ir mokytis Lietuvoje vis labiau daugėja. Nepaisant to, nepakantumas ir išpuolių skaičius prieš kitataučius taip pat sparčiai auga.
Respondentai nurodė, jog žmonių teisės yra pažeidžiamos Lietuvoje, pagal atsakymus, galima daryti išvadą, jog ne tik Lietuvos piliečių, bet ir užsieniečių teisės yra taip pat pažeidžiamos. Lietuvos visuomenėje vis mažiau pakantumo kitataučiams, kasmet daugėja tautinės nesantaikos kurstymo atvejų.
Rezultatai rodo, kad reikia kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, t.y. parengti konkrečius pasiūlymus dėl rasinės neapykantos paskatintų išpuolių prevencijos.
Kad pagerėtų užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje, mano nuomone, reikia organizuoti susitikimus su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, aptarti jų gyvenimo kokybę, rezultatus, interesus bei pageidavimus. Tokie susitikimai paskatintų ir kitus prieglobsčio prašytojus stengtis dėl savo gyvenimo sąlygų gerinimo. Taip pat reikėtų rengti kuo daugiau konferencijų, seminarų ar apmokymų, kurių pagalba būtų skatinama visuomenės tolerancija kitataučiams.

1 dalis (pradžia).

35 dalis.

Išvados ir rekomendacijos patalpintos: 2015-02-20

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinė padėtis

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinė padėtis (35)

Taigi galima daryti išvadą, kad informacinės technologijos, t.y. internetas yra pagrindinis šaltinis ir greičiausias būdas informacijai gauti.
Penktuoju klausimu pasiteiravau tiriamųjų, kokios, jų nuomone, užsieniečių teisės labiausiai pažeidžiamos. Respondentai nurodė, kad dažniausiai yra žeminamas žmogaus orumas bei varžomos teisės dėl rasės, tautybės, kalbos ar kilmės – 30%. Bet labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė į asmens neliečiamybę – 40% (3.3.2.5 paveikslas).

3.3.2.5 pav. Tiriamųjų nuomone, kokios užsieniečių teisės labiausiai pažeidžiamos (%).

Atsakymus į šį klausimą taip pat gali pailiustruoti pastaruoju metu dažni išpuoliai prieš užsieniečius, pvz., kitataučius, kurie į jūros miestą atvyksta kruiziniais laivais ar tęsia studijas Klaipėdos universitete pagal „Erasmus“ programą bei išbando save LCC aukštojoje mokykloje. LCC aukštosios mokyklos direktorė A. Motiekaitienė minėjo, jog Klaipėda yra pavojingas kitataučiams miestas. Neonaciai yra užpuolę keturis LCC studentus Karklų gatvėje, o prieš kelerius metus buvo pasityčiota iš Zimbabvės pilietės bei Mažvydo alėjoje dienos metu suduota į veidą Ugandos tautiečiui.
Naują pasipiktinimo bangą dėl rasistinių išpuolių sukėlė žinomos dainininkės Berneen užpuolimas. Ekspertai teigia, kad Lietuvos visuomenėje vis mažiau pakantumo kitataučiams, kasmet daugėja tautinės nesantaikos kurstymo atvejų.
Policijos duomenimis, 2006 m. pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl viešų incidentų bei tautinę nesantaiką kurstančių nuomonių internete, 2007 m. – jau 32. Šiemet (2008) pradėtas 21 toks tyrimas.
Ypač daug tautinės nesantaikos atvejų – internete. Lietuvos piliečių nepakantumą kitataučiams rodo ir apklausos duomenys: pagal netolerancijos lygį Lietuva užima antrą vietą Europoje po Vengrijos (ELTA duomenimis).
28 dalis.

32 dalis.

33 dalis.

 

 

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje

Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje (34)

Pirmu klausimu, siekiau sužinoti, ar, respondentų nuomone, žmogus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos.
Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei kiek dėmesio skiriama jų teisėms Lietuvos Respublikoje.
Tolesniu klausimu paprašiau respondentų nurodyti informacijos šaltinius, iš kur daugiausia jie sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Taip pat pasidomėjau, kokios, tyrime dalyvavusių žmonių nuomone, užsieniečių teisės yra labiausiai pažeidžiamos.
Likusieji klausimai – tiriamųjų asmenų duomenys.
Pirmuoju klausimu pasiteiravau, ar, respondentų nuomone, žmogaus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos. Atsakymų rezultatai rodo, kad Lietuvoje ši problema yra aktuali, nes visi tyrimo dalyviai nurodė teigiamą atsakymą (100%).
Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. 50% apklaustųjų nurodė, kad situacija nepasikeitė, 34% galvoja, jog pagerėjo, 10% respondentų pažymėjo, kad pablogėjo, o 6% tiriamųjų neturi nuomonės. Taigi galima teigti, jog Lietuvos Respublikoje migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga vykdoma vangiai. Bendras atsakymų vaizdas pateiktas 3.3.2.2 paveiksle.

3.3.2.2. pav. Atsakymai, ar pagerėjo migrantų ir pabėgėlių teisių apsauga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Atlikdamas tyrimą, siekiau sužinoti, kiek dėmesio skiriama migrantų ir pabėgėlių teisėms Lietuvoje. Nė vienas respondentas nepažymėjo, jog dėmesio skiriama labai daug ar daug. 68% nurodė, kad dėmesio skiriama labai mažai, 18% – neturi nuomonės, o 14% – mažai (3.3.2.3 paveikslas).

3.3.2.3 pav. Respondentų nuomonė, kiek dėmesio skiriama migrantų ir pabėgėlių teisėms Lietuvoje (%).

Ketvirtame klausime paprašiau nurodyti informacijos šaltinius, iš kurių daugiausia tyrimo dalyviai sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvos Respublikoje. Populiariausias informacijos šaltinis – internetas, jį nurodė net 43% respondentų. 20% pažymėjo, kad informacijos gauna iš visuomeninės televizijos, o 15% – iš pažįstamų ir/ar draugų. 13% nurodė respublikinę spaudą, 7% – visuomeninį radiją ir tik 2% sužino apie žmogaus teisių padėtį Lietuvos Respublikoje iš konferencijų, seminarų ar mokymų. Procentinis atsakymų pasiskirstymas pateiktas 3.3.2.4 paveiksle.

3.3.2.4 pav. Respondentų atsakymai, iš kur jie sužino daugiausia informacijos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje (%).

29 dalis.

31 dalis.

33 dalis.

Gautų rezultatų darbo rašymo metu apibendrinimas

Gautų rezultatų darbo rašymo metu apibendrinimas (33)

Šiais metais 89 leidimai dirbti pratęsti. Daugiausia leidimų dirbti, Lietuvos darbo biržos duomenimis, buvo pratęsta tarptautinių gabenimų vairuotojams iš Baltarusijos bei laivų korpusų suvirintojams ir surinkėjams iš Ukrainos.
Kaip prašymų skaičius pasiskirstė pagal ekonomines veiklos rūšis, duomenys pateikti trečio skyriaus trečio poskyrio pirmo skyrelio pirmame paveiksle.
3.3.1.1 pav. Užsieniečiams išduotų darbo leidimų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis (2007 m.).
Didžiausią dalį įdarbintų užsieniečių sudaro 30-39 metų amžiaus asmenys (473), 40-49 m. – 453, 20-29 m. – 354, 50-59m. – 189 ir 60 bei vyresni – 11. Amžiaus paskirstymas pateiktas antrame trečio skyriaus trečio poskyrio pirmojo skyrelio paveiksle.

3.3.1.2 pav. Įdarbintų užsieniečių amžiaus pasiskirstymas.

Tolesnėje lentelėje nurodžiau, kokios specialybės yra populiariausios pagal užsieniečių, įdarbintų Lietuvoje skaičių. Taigi prašymų skaičiaus pasiskirstymas leidimui dirbti pagal šias specialybes yra toks: daugiausia prašymų leidimui dirbti (932) pateikta laivų vamzdynininkų, laivų surinkėjų ir laivų suvirintojų specialybėse, kvalifikuoti darbininkai pateikė – 258, vairuotojai – 147, jūreiviai – 50, mechanikai – 27, inžinieriai – 19, virėjai – 16, technikai-meistrai – 15, asistentai-vadybininkai – 13 ir vadybininkai-ekonomistai – 3 prašymus. (žr. 3.3.1.3 pav.)
3.3.1.3 pav. Pateiktų prašymų leidimui dirbti pagal specialybes skaičiaus pasiskirstymas.

2007 m. buvo pateikti prašymai dėl leidimų dirbti iš šių šalių: Ukrainos – 1041 (70%), Baltarusijos – 233 (16%), Rusijos – 75 (5%), Kinijos – 61(4%), Moldovos – 42 (3%), Serbijos – 17(1%). Iš Indijos buvo pateikti 4, iš Kanados, Makedonijos, Albanijos, Armėnijos, Ganos, Uzbekistano ir Vietnamo po 1 užsieniečio prašymą leisti dirbti Lietuvoje, tai sudarė 1%. Procentinis pasiskirstymas pagal šalis pateiktas 3.3.1.4 paveiksle.

3.3.1.4 pav. Prašymų dėl leidimų dirbti pasiskirstymas (%) pagal šalis 2007 m.

Darbdavių informavimas

Darbdaviams informacija apie galiojančią tvarką įdarbinant užsieniečius suteikiama telefonu, internetu, elektroniniu paštu., JDC (Jaunimo Darbo Centre), DB (Darbo Biržoje) atviro informavimo zonoje, renginių, susitikimų, tiesioginio bendravimo su darbdaviais metu yra platinama parengta atmintinė. 2007 m už šį darbo barą. buvo atsakinga KAS konsultantė, vedanti ir konsultavimo grupėse užsiėmimus. (http://www.ldb.lt/ klaipeda/ ataskaitos/veikl_atask.html)

3.3.2. Anketos apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje analizė

Tyrime dalyvavo 50 Klaipėdos miesto gyventojų: 38 moterys ir 12 vyrų. Į anketoje pateiktus klausimus, neatsispindėjo nuomonių diferenciacija pagal lytį.
Į tiriamąją imtį pateko įvairaus amžiaus ir skirtingo išsilavinimo respondentai. Taigi gyventojų, pildžiusių anketas amžius svyruoja nuo 18 iki 55 metų. Tyrime dalyvavę respondentai nurodė, kad jų išsilavinimas yra vidurinis – 12 (24%), aukštesnysis – 15 (30%) arba aukštasis – 23 (46%). Tyrime dalyvavusių asmenų išsilavinimo procentinis pasiskirstymas pavaizduotas 3.3.2.1 paveiksle.

3.3.2.1 pav. Respondentų išsilavinimo pasiskirstymas (%).

Klaipėdos miesto gyventojams buvo pateikta mano sudaryta anketa iš 5 klausimų (4 uždarų ir 1 atviro klausimo (žr. priedas Nr.5)).

27 dalis.

28 dalis.

32 dalis.

Užsienio piliečių įdarbinimo vingrybės Lietuvoje

Užsienio piliečių įdarbinimo vingrybės Lietuvoje (32)

Leidimus laikinai dirbti Lietuvoje užsieniečiams išduoda Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į situaciją šalies darbo rinkoje, tarptautinius įsipareigojimus bei remdamasi teritorinių darbo biržų išvadomis.
Laisvos darbo vietos registruojamos teritorinėse darbo biržose, o darbdaviui pageidaujant patalpinamos į Europos darbo mobilumo portalą (EURES). Reikiamos kvalifikacijos darbuotojo paieška Lietuvoje ir ES valstybėse vykdoma mėnesį
Teritorinės darbo biržos, išnagrinėjusios užsieniečio pateiktus dokumentus bei situaciją darbo rinkoje, pateikia pasiūlymą Lietuvos darbo biržai dėl užsieniečio įdarbinimo. Lietuvos darbo birža priima galutinį sprendimą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo.
Aptarę užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje teisinius aspektus galime teigti, kad mūsų šalies įstatyminė bazė yra labai paini ir sudėtinga, todėl kitos šalies piliečiui, atvykusiam į Lietuvą, suprasti kaip tinkamai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje (susirandant darbą) iš tiesų nėra lengva.

3.2. Tyrimo metodika

Siekiant išsiaiškinti dabartinę padėtį, susijusią su užsieniečių įdarbinimu, atlikau statistinių duomenų analizę, naudojant Lietuvos ir Klaipėdos miesto darbo biržos pateiktus duomenis bei 50 Klaipėdos miesto gyventojų buvo paprašyti užpildyti anketą, kurios pagalba norėjau sužinoti respondentų nuomonę apie užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje ir jų teises.

3.3. Tyrimo rezultatai
3.3.1. Klaipėdos miesto darbo biržos duomenų apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje analizė

Lyginant su 2003 – 2004 metais pastebima bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių įmonių plėtra. Daugiausiai bendradarbiavimo sutarčių pasirašė Lietuvos laivininkystės ir statybos įmonės su Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos įmonėmis. Lyginant su 2003 metais, komandiruotų užsieniečių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Iki 2005 metų lapkričio 24 d. Lietuvos darbo birža gavo 1697 prašymus įdarbinti užsieniečius (2004 m. lapkričio 24 d. gauti 975 prašymai.)
Per ataskaitinius metus (2007 m.) į darbo biržą kreipėsi 62 įmonės, kurios pateikė 1480 prašymų dėl užsieniečių įdarbinimo (žr. priedas Nr.4). Iš pateiktų prašymų dėl įdarbinimo, dauguma sudarė vyrai (99%).

29 dalis.

30 dalis.

31 dalis.

Užsienio piliečių įdarbinimo Lietuvoje ypatumai

Užsienio piliečių įdarbinimo Lietuvoje ypatumai (31)

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Šis dokumentas užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs.
Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienerius metus, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.
Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.
Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas tuo atveju, jei leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu, taip pat jei darbo sutartis nutraukiama ar nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai.
Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų ar ne, jeigu jie dirba be leidimo dirbti ir darbo sutarties bei leidimo laikinai gyventi, kai juos būtina turėti, taip pat kai užsiima veikla, kuria užsiimti neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi, taip pat kai mokosi švietimo įstaigoje, stažuojasi, kelia kvalifikaciją ar dalyvauja profesiniuose mokymuose be leidimo laikinai gyventi.

27 dalis.

28 dalis.

29 dalis.

Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai

Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai (30)

Naujasis Užsieniečių padėties įstatymas (2006), palyginus su ankstesniu teisiniu reglamentavimu, įtvirtino nemažai pozityvių naujovių prieglobsčio prašytojams, pvz., sulaikymo srityje (sulaikytajam teikiama nemokama teisinė pagalba, numatytas pakartotinis sulaikymo būtinumo nagrinėjimas ir kt.). Įgyvendinama užsieniečių socialinė integracija, socialiniai darbuotojai padeda rasti darbą, mokytis lietuvių kalbos, susirasti būstą, užmegzti socialinius ryšius ir pan. Prieglobsčio prašytojams taip pat nemokamai teikiamos vertimo paslaugos bei sveikatos priežiūra.
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatyti pakankamai demokratiški bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

3.1. Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai

Prieš pradedant užsienio šalių piliečių įsidarbinimo Lietuvoje analizę, tikslinga apžvelgti su šiuo dalyku susijusią teisinę bazę.
Užsieniečių statusą Lietuvos Respublikoje bei jų įsidarbinimo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. (2006-12-16), paskelbtas Valstybės žiniose. Nr. 137-5199, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 486 Dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62 Dėl užsieniečių įsidarbinimo pagal darbo sutartį tvarkos patvirtinimo.
Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, pirmiausia privalo tam įsigyti leidimą. Jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai jis yra Europos Sąjungos pilietis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą remiantis tam tikrais pagrindais (išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka, jis yra lietuvių kilmės, šeimos susijungimo atveju, taip pat kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju); kai jam įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka suteikta papildoma arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda ir panaikina Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirma dalis – Pradžia.

Dvidešimt septinta dalis.

Dvidešimt aštunta dalis.