Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai (30)
Naujasis Užsieniečių padėties įstatymas (2006), palyginus su ankstesniu teisiniu reglamentavimu, įtvirtino nemažai pozityvių naujovių prieglobsčio prašytojams, pvz., sulaikymo srityje (sulaikytajam teikiama nemokama teisinė pagalba, numatytas pakartotinis sulaikymo būtinumo nagrinėjimas ir kt.). Įgyvendinama užsieniečių socialinė integracija, socialiniai darbuotojai padeda rasti darbą, mokytis lietuvių kalbos, susirasti būstą, užmegzti socialinius ryšius ir pan. Prieglobsčio prašytojams taip pat nemokamai teikiamos vertimo paslaugos bei sveikatos priežiūra.
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatyti pakankamai demokratiški bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.
3.1. Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje ypatumai
Prieš pradedant užsienio šalių piliečių įsidarbinimo Lietuvoje analizę, tikslinga apžvelgti su šiuo dalyku susijusią teisinę bazę.
Užsieniečių statusą Lietuvos Respublikoje bei jų įsidarbinimo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. (2006-12-16), paskelbtas Valstybės žiniose. Nr. 137-5199, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 486 Dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62 Dėl užsieniečių įsidarbinimo pagal darbo sutartį tvarkos patvirtinimo.
Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, pirmiausia privalo tam įsigyti leidimą. Jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai jis yra Europos Sąjungos pilietis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą remiantis tam tikrais pagrindais (išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka, jis yra lietuvių kilmės, šeimos susijungimo atveju, taip pat kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju); kai jam įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka suteikta papildoma arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda ir panaikina Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pirma dalis – Pradžia.